Episodes

  • Griežtą auklėjimą prisiminusi Jokubauskaitė: į nosį gaudavau už menkiausius nusižengimus

    Griežtą auklėjimą prisiminusi Jokubauskaitė: į nosį gaudavau už menkiausius nusižengimus
    May 12 2026
    Visi atpažįsta LRT „Sveikinimų koncerto“ vedėją Reginą Jokubauskaitę, kuri tą daro jau 15 metų, bet turbūt mažai kas prisimena arba žino, kad savo karjerą ji pradėjo radijuje. Kartu su Bernadeta Lukošiūte po konkurso buvo priimtos diktorėmis. Tik ji nelabai ilgai užsibuvo radijuje, kai pripažintos televizijos diktorės Dana Rutkutė ir Leonarda Jakentaitė, viena dėl balso problemų, o kita dėl sprendimo tęsti darbą kitoje srityje, išėjo, teko skubiai ieškoti naujų. Štai tada Regina Jokubauskaitė ir tapo diktore. Po ilgų metų televizija pasikeitė – diktoriai tapo nereikalingi. Tada, pamena Regina, įsidarbino parduotuvėje, ten skaitė reklamas. Kartą jos tėtis atvažiavo į tuometinę „Duokim garo“ laidą su kapelija iš Skaudvilės, atėjus pasveikinti Regina čia sutiko buvusius kolegas, kurie ir pasikvietė sugrįžti – vesti „Sveikinimų koncertą“. Regina Jokubauskaitė, sako, jog šią laidą gadina tai, kad visi sveikintojai savo sveikinimus rašo naudodamiesi dirbtiniu intelekto, todėl jie vienodi, neįdomūs ir negyvi, o jų perrašyti koncerto redaktoriams giminaičiai dažniausiai neleidžia.

    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Show More Show Less
    52 mins
  • Bradūno dukra apie savo vaikystę JAV: gumos nekramtėm ir komiksų neskaitėm

    Bradūno dukra apie savo vaikystę JAV: gumos nekramtėm ir komiksų neskaitėm
    May 5 2026
    Ji kalba tokia aiškia lietuvių kalba, kad niekada nepagalvotum, jog gimė Miunchene, augo ir gyveno JAV ir tik dabar sugrįžo į tėvų namus – į Lietuvą. „Kartą brolis tris dienas mamos prašė žiuvies“, bet gavo tik tada, kai pagaliau paprašė žuvies“, juokiasi p. Elena. Taip Bradūnų namuose Amerikoje vaikai buvo mokomi kalbėti lietuviškai. Į Lietuvą ji parvažiavo iš Havajų, o paklausta, kodėl neliko ten, kur nėra žiemos, kur visada puikus klimatas, kur kiaurus metus viskas žydi, sako – nuobodu ten, renginių mažai, jei opera atvažiuoja, tai labai retai, ir apskritai, amerikiečiai, kitaip, nei europiečiai supranta kultūrą. Gal todėl ir Kazys Bradūnas, dar iki Sausio 13-osios pareiškęs norą sugrįžti į Lietuvą, buvo toks laimingas – šalia buvo filharmonija, teatrai, koncertų ir parodų salės, - prisimena tėvų parvykimą į Lietuvą. Į Ameriką 1944-aisiais traukėsi ne vien Kazys Bradūnas su žmona, bet ir tėvai, brolis su šeima. Kodėl, ar kad sovietų labiau privengė, nei nacių? Pasirodo, jau buvo sąrašuose išvežti į Sibirą su pirmąją banga, bet užėjo vokiečiai, taip liko Lietuvoje, kai sovietai sugrįžo, suprato, kad čia gyvenimo nebus. Linksma ir jautri Bradūnų gyvenimo istorija su antropologe Elena Bradūnaite-Aglinskiene.
    Ved. Nemira Pumprickaitė
    Show More Show Less
    53 mins
  • Skačkauskas apie priklausomybes: mama turėjo svajonių, bet jai teko padengti mano skolas

    Skačkauskas apie priklausomybes: mama turėjo svajonių, bet jai teko padengti mano skolas
    Apr 28 2026
    Socialiniuose tinkluose Audrius Skačkauskas labai populiarus, tūkstančiai klausosi jo sekamų pasakų Lapytei – iš prieglaudos paimtai šunytei. Tik ką pasirodė jo knyga „Neleisk angelui nukristi nuo peties“, kurią išleido savo ir žmonių, iš anksto knygą užsisakiusių, lėšomis. „Kai tokių radosi 600, tiesiog negalėjau tos knygos neparašyti“, – sako Audrius. Knygoje – jo paties gyvenimo istorijos. O tas gyvenimas – vertas ir plunksnos, ir gero režisieriaus. Studijuodamas režisūrą, pradėjo dirbti žurnalistu ir gimtajame Panevėžyje, o paskui ir naujai susikūrusioje LNK televizijoje. Gyvenimas atrodė gražus – jis turi puikų darbą, daug pažįstamų ir draugų, užteko ir pinigų. Tik ilgai nenorėjęs pripažinti tapo visišku alkoholiku, kuris nuo pat ryto ieško, kaip „pataisyti“ sveikatą. Vėliau prisidėjo narkotikai ir lošimas. Pagaliau supratęs, kad jau dugnas, mėgino gelbėtis, kai nepavyko – žudytis. Gelbėtoja tapo Aušrytė, kaip jis vadina savo žmoną, kuri išgyvenusi dvi santuokas su priklausomais nuo alkoholio žmonėmis, vis dėlto patikėjo Audriumi. Dar jo gyvenime buvo mamos psichinė liga, yra jo paties onkologinė liga, tačiau jis įsitikinęs, kad angelas sėdi ant jo peties. Pokalbis su Audriumi Skačkausku.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Show More Show Less
    53 mins
  • Sovietmečiu konsulatą Niujorke išsaugojusio Simučio anūkė Sruoginis: jis mokėjo įkvėpti žmones

    Sovietmečiu konsulatą Niujorke išsaugojusio Simučio anūkė Sruoginis: jis mokėjo įkvėpti žmones
    Apr 21 2026
    Laima Vincė Sruoginis, iškilaus diplomato Aniceto Simučio anūkė, yra išleidusi dvi dešimtis knygų, Vilniuje pristatinėjo dvi naujausias. Romanas „That Unspoken Word“ skirtas žydų poetei Matildai Olkinaitei, nužudytai per Holokaustą savo gimtajame Panemunėlio miestelyje 1941 m. vasarą. Kita - „Heritage, Connection, Writing“, pokalbiai su lietuvių ir litvakų išeivijos rašytojais, kurių dauguma yra ketvirta išeivių karta, nemoka lietuvių kalbos, daugelis nėra buvę Lietuvoje, bet rašo knygas su lietuviškais elementais, sieja save su Lietuva. Kodėl? Yra kelios temos, sako, Laima Vincė: laisvė, kalba, gamta, tapatybė. Daug ji kalba apie savo senelį, iškilų diplomatą Anicetą Simutį, kuriam skurdžioje vaikystėje mokytis padėjo rašytoja Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana. Tapęs diplomatu ir 1936-aisaiais išsiųstas į konsulatą Niujorke trejiems metams, jis liko ten 50 sovietų okupacijos metų, per visą tą laiką išlaikęs konsulatą, pripažintas JAV valdžios. Atkūrus nepriklausomybę, 1990-aisiais A. Simutis buvo paskirtas atstovu prie JT, jam buvo pavesta sukurti Lietuvos misiją. Tuo metu jam buvo 80 metų. Visą gyvenimą atidavęs Lietuvai, vieną dieną faksu gavo pranešimą iš Lietuvos URM, kad tą pačią dieną yra atleidžiamas. Pagelbėjo prezidentas Algirdas Brazauskas, paskyręs prašomą mėnesį reikalų perdavimui ir atsisveikinimams. Pokalbis su Laima Vince Sruoginis.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Show More Show Less
    53 mins
  • Kunigas Mozė Mitkevičius apie pedofilijos šešėlį: net bažnyčioje įvyksta nužmogėjimas

    Kunigas Mozė Mitkevičius apie pedofilijos šešėlį: net bažnyčioje įvyksta nužmogėjimas
    Apr 14 2026
    Moze jis tapo skautų stovykloje, nes reikėjo pasirinkti šventojo vardą. „Jėzus pasirodė per daug įžūlu“, – šypsosi kunigas Mozė. Taip ir liko Moze, net tikrąjį vardą dokumentuose pasikeitė. Močiutė, kuri buvo labai pamaldi, visada tikėjo, kad šitas anūkas taps kunigu, o jis nuėjo mokytis teisės. Ir baigė, ir VMI dirbo, kolektyvas, sako, kad buvo puikus. „Bet močiutė išmeldė“, – neabejoja Mozė. Atsisveikinęs su bendradarbiais, su kuriais ir dabar bendrauja, perspėjęs mamą ir pradžiuginęs močiutę, jis stojo į Vilniaus kunigų seminariją, o vėliau išvyko į Romos popiežiškąjį Grigaliaus universitetą. Tapo bibilinės teologijos daktaru. Nors pradžioje tarnystės labai norėjo tapti kaimo klebonu, dabar Vilniaus Arkikatedros bazilikos parapijos vikaras, paklaustas, ką būtų sakęs tiems kaimo žmonėms, atsako, kad pirmiausia būtų jų klausęs. Pokalbyje ir nelabai geros bažnyčiai temos – pedofilijos skandalai, turtų kaupimas, celibato laužymas arba moterų kunigystė, kaip Anglikonų bažnyčia leidžia, – su kunigu Moze Mitkevičiumi.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Show More Show Less
    53 mins
  • Istorikas Černiauskas: tarpukario žmogus nustebtų, kad Lietuvai nebereikia vytis kitų

    Istorikas Černiauskas: tarpukario žmogus nustebtų, kad Lietuvai nebereikia vytis kitų
    Apr 7 2026
    Vasario 16-osios Lietuva prasidėjo ir baigėsi Vilniuje Pilies gatvėje – Lietuva buvo be batų, be kelnių, be nieko. Kovo 11-osios Lietuvos sąlygos kitokios. 1918-ųjų Lietuva kūrėsi ant karo griuvėsių, reikėjo viską pastatyti, kurti struktūras. 1990 metais nereikėjo nieko statyti, bet didysis darbas buvo iš galvų išguiti ideologizaciją. Nežinia, kas tada buvo sunkiau, bet 1990 metais Lietuva nebuvo sugriauta, nebuvo fronto linijų, o tuometiniams mūsų strategams pavyko puikiai išmanevruoti taikiai. Apie dvi Lietuvas – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, jų panašumus ir skirtumus, autoritarizmo, radikalizmo grėsmes tada ir dabar, propagandos įtakas bei visuomenės atsparumą joms, požiūrį į tarptautines organizacijas ir sąjungas – pokalbyje su XX amžiaus Lietuvos istorijos tyrinėtoju ir knygų apie Lietuvos praeitį autoriumi, istoriku dr. Norbertu Černiausku.

    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Show More Show Less
    52 mins
  • Pirmoji Lietuvos ambasadorė prie NATO Gintė Damušytė: tai buvo sunkiausia misija

    Pirmoji Lietuvos ambasadorė prie NATO Gintė Damušytė: tai buvo sunkiausia misija
    Mar 31 2026
    JAV gimusi, augusi, išsimokslinimą ten gavusi, Gintė Damušytė vis dėlto tapo Lietuvos, o ne Amerikos diplomate. Pradėjo ji ne nuo diplomatinio darbo, o nuo žurnalistikos – tapo Lietuvių informacijos centro vadove, kaip pati sako, metams, bet pradirbo 12-a. Centras rinko informaciją apie okupuotą Lietuvą, žmogaus teisių pažeidimus ir siuntė pranešimus į svarbiausius pasaulio laikraščius, prasidėjus Sąjūdžiui, skelbė naujienas iš Lietuvos, Sausio 13-osios naktį ir dar kelias dienas dirbo ištisomis paromis. O 1991-ųjų pabaigoje buvo deleguota kartu su diplomatu Anicetu Simučiu sukurti Lietuvos misiją JT. Štai tada ir prasidėjo jos diplomatės karjera, trukusi daugiau nei 30 metų. Sunkiausias, sako G. Damušytė, buvo ambasadorės prie NATO darbas, nes tada Lietuva siekė integracijos ir narystės. Ir jai pavyko: ji ne tik dalyvavo procese, bet ir šiame poste sulaukė 2004 metų, kai Lietuva oficialiai tapo NATO nare. G. Damušytė buvo pirmoji moteris Lietuvos ambasadorė prie NATO ir apskritai pirmoji moteris ambasadorė prie NATO. Diplomatė prisimena ir ne visada šviesius momentus savo darbe, pavyzdžiui, kai Lietuvoje viena šalis norėjo įkurti kalėjimą, į kurį būtų vežusi neįtinkančius, kai kurie mūsų valdžios žmonės tam pritarė, tačiau, sako G. Damušytė, su prezidentės D. Grybauskaitės pagalba pavyko šito kalėjimo išvengti. Pokalbis su diplomate, ambasadore Ginte Damušyte.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Show More Show Less
    53 mins
  • Po 50 metų į Lietuvą grįžęs Simo Kudirkos sūnus: čia pradėjau gyvenimą, čia ir pabaigsiu

    Po 50 metų į Lietuvą grįžęs Simo Kudirkos sūnus: čia pradėjau gyvenimą, čia ir pabaigsiu
    Mar 24 2026
    Kas nepamena Simo Kudirkos, lietuvio jūreivio, peršokusio iš sovietinio laivo į Amerikos ir paprašiusio politinio prieglobsčio, kurio negavo. Tik po kančių ir kalėjimų 1974 metais šeima išvažiavo į JAV. Nors, kaip sako, Evaldas Kudirka – Simo sūnus, juos tiesiog išmetė iš Sovietų Sąjungos. Tačiau 2007 metais Simas Kudirka su žmona Genute sugrįžo į Lietuvą, sūnus Evaldas liko anapus. Sako, tiesiog dar nebuvo metas, bet sugrįžti visada planavo. Viskas pasikeitė, kai prasidėjo antroji D. Trumpo kadencija, o su ja pradėta įgyvendinti naujoji migracijos politika. Paaiškėjo, kad Evaldas, skirtingai nei sesuo, neturėjo nei Amerikos pilietybės, nei Lietuvos ir buvo patekęs į „juoduosius sąrašus“. Kai prasidėjo migrantų gaudymai miestuose, Portlende tuo metu gyvenęs Evaldas iš arti matė, kaip migantai suiminėjami, kaip prieš juos naudojamas smurtas, šaudoma guminėmis kulkoms, todėl apsisprendė nedelsdamas važiuoti į Lietuvą. Ir didžiausia jo pagalbininke tapo režisierė Giedrė Žickytė, sukūrusi filmą apie jo tėvą Simą Kudirką „Šuolis“. Gyvenimo lūžis ir migranto gyvenimas iš arti. Pokalbis su Evaldu Kudirka.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Show More Show Less
    51 mins