Episodes

  • Rimvydas Jasinavičius: iki šiol nežinau, kodėl Pramonės ministerija buvo panaikinta
    Oct 13 2026
    Į pirmąją nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vyriausybę Rimvydas Jasinavičius atėjo po 5-erių metų vadovavimo „Vilmos“ gamyklai, kuri gamino magnetofonus, nors iš tikrųjų tai buvo karinio komplekso gamykla, valdoma iš Maskvos ir gaminusi pasiklausymo aparatūrą, lėktuvų „juodąsias dėžes“. Beje, pirmieji Sovietų Sąjungoje kasetiniai magnetofonai buvo pagaminti „Vilmoje“, vadovaujant R. Jasinavičiui. Nors pirmoje vyriausybėje jam vietos atsirado, premjeru tapus G. Vagnoriui, kaip sako R. Jasinavičius, ministru jis buvo neilgai: vieną dieną išgirdo, kad jo vadovaujama Pramonės minsiterija naikinama. Ir dabar jis laiko tai didžiausia klaida. Kurį laiką buvo bedarbis, nors mėgino įsidarbinti valstybės įmonėse, bet niekas nepriėmė. O tada į Lietuvą iš JAV atvažiavo jo jau pažįstamas verslininkas Benas Gudelis. Ir jie sukūrė „Benet Distributors“, kurioje ir uždirbo savo pirmąjį milijoną. Šiandien, įkūręs Turto akademiją, jis moko, kaip pats sako, kaip tapti kapitalistais, bet skausmingiausia tema lieka švietimas.
    Ved. Nemira Pumprickaitė
    Show More Show Less
    52 mins
  • Rūta Oginskaitė – apie gyvenimą už kadro, „antkapių“ knygas ir jauno teatro žavesį
    Oct 6 2026
    Rūta Oginskaitė – garsaus aktoriaus Laimono Noreikos ir ne mažiau garsaus sovietmečio politiko Justo Paleckio dukters Sigitos dukra. Ji nenorėjo girdėti, kad yra garsių tėvų vaikas, todėl labai seniai pasirinko savo močiutės, Laimono Noreikos mamos, pavardę. Beje, močiutė užaugino keturis vaikus nepakeitusi pavardės į Noreikienės ir liko Oginskaitė. Rūta Oginskaitė giminystės ryšiais susijusi ir su kitu garsiu Lietuvos kino ir teatro aktoriumi Juozu Budraičiu, vedusiu Rūtos mamos seserį. Dar įdomiau, kad kone visą gyvenimą šios šeimos gyveno kartu. Rūta Oginskaitė – žinoma Lietuvos kino ir teatro kritikė. Apie lietuvišką teatrą ji sako, kad jis labai „žalias“, bet daug žadantis. Ji yra knygų apie Vytautą Kernagį, Arūną Žebriūną, Robertą Verbą, Vladą Bagdoną, Olgą ir Grigorijų Kanovičius, Jūratę Paulėkaitę autorė. Dabar, sako, mėgina susivokti tėvų laiškuose ir laukia, galbūt ateis suvokimas, kad turi apie tai parašyti knygą.
    Ved. Nemira Pumprickaitė
    Show More Show Less
    52 mins
  • Sovietmečio suvaržymų pristabdyta Milkevičiūtė apmaudo nelaiko: džiaugiuosi tuo, ką turiu
    Sep 29 2026
    Šiandien Niujorko „Metropolitan Opera“ scenoje dainuoja jos dukra, o prieš daugelį metų ten stovėjo ir ji pati. Apie tai šiandien turbūt jau mažai kas prisimena.
    Irena Milkevičiūtė gyveno laikais, kai Sovietų Sąjunga ribojo galimybes laisvai keliauti po pasaulį. Dėl to net jos stažuotė Milano „La Scala“ teatre baigėsi anksčiau laiko. Sutrukdė politika, nors priežastis buvo opera.
    Tačiau būtent „La Scala“ prasidėjo jos romanas su Gehamu Grigorianu. Vėliau pora susituokė Vilniuje, o po metų gimė dukra Asmik, kurią pati Irena Milkevičiūtė iki šiol meiliai vadina Astute. Dukrai vardą išrinko tėvas – armėniškai Asmik reiškia jazminą.
    Jau beveik tris dešimtmečius Irena Milkevičiūtė dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, yra profesorė. Kadaise jos studente buvo dukra Asmik, o dabar ji moko ir anūką Nojų. Pasak solistės, talentinga auga ir Asmik dukra Lėja.
    Pokalbis su operos soliste Irena Milkevičiūte.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Show More Show Less
    52 mins
  • „Namus praradau labai anksti“: pokalbis su Aušra Marija Sluckaite-Jurašiene
    Sep 22 2026
    1974-aisiais kartu su režisieriumi Jonu Jurašu iš sovietinės Lietuvos ištremta Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė sako, kad namus buvo praradusi gerokai anksčiau – vaikystėje, kai teko išgyventi tris okupacijas: dvi sovietų ir vieną vokiečių. Ypač sunki buvo antroji sovietinė, pokario metas, nors tremtinių likimas jiems buvo parengtas jau anksčiau, sako, įrodymų neturinti, bet girdėjusi, kad tėvai turėjo būti ištremti, todėl teko palikti namus, slapstytis. „Aš turėjau labai laimingą vaikystę iki septynerių-aštuonerių metų“. Nors cenzūruojami J.Jurašo spektakliai buvo ir anksčiau, tačiau lūžis - „Barbora Radvilaitė“, kai nesutikęs su cenzūra J.Jurašas parašė garsųjį atvirą laišką, kuris tapo pirmuoju politiniu pareiškimu okupuotoje Lietuvoje. Vis dėlto šiandien A.M. Sluckaitė-Jurašienė nemano, kad spektaklis sugriovė jos gyvenimą. „Man buvo labai gaila išvažiuoti iš Lietuvos, bet palikti Jono aš negalėjau“. Po dvejų metų persekiojimų Jurašai buvo tiesiog išmesti iš Lietuvos, prieš tai turėję susimokėti 400 rublių už pilietybės atsisakymą ir „priduoti elektros skaitiklį“. Išvyko su trimis lagaminais ir 6-erių vaiku traukiniu į Maskvą, o kitą dieną lėktuvu išskraidinti į Vieną. Apie tai, kaip gavo darbą, kaip klostėsi gyvenimas Vokietijoje ir JAV ir kodėl taip ir nesugrįžo į Lietuvą, pasakoja Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė.
    Ved. Nemira Pumprickaitė
    Show More Show Less
    51 mins
  • Krepšinio perspektyvas aptaręs Motiejūnas: jei negrįšim į elitą, nebebūsim krepšinio šalis
    Sep 15 2026
    Paulius Motiejūnas į didįjį krepšinį atėjo, kai jam buvo 28-eri – tuomet tapo bankrutuojančio „Žalgirio“ direktoriumi. Antrą kartą klubą iš bankroto jis traukė, kai jį paliko Romanovas. Tačiau į krizę patekusio Lietuvos krepšinio gelbėti P. Motiejūnas neketina – sako, planų tapti asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentu neturintis. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad Mindaugas Balčiūnas šiose pareigose likti negali. Tiesa, interviu įrašytas dar prieš M. Balčiūnui paskelbiant apie pasitraukimą. 55 procentus „Žalgirio“ akcijų valdantis P. Motiejūnas savo planų neišduoda – sako, dabar auginantis vaikus ir kartais pamedžiojantis. O apie atleidimą iš Eurolygos direktoriaus pareigų pasakoja, kad tai buvo jo paties įvestos tvarkos pasekmė – kasmet peržiūrėti vadovų tinkamumą eiti pareigas. Jis nebuvo palankus „NBA Europe“ projektui, todėl Eurolyga esą surado palankesnį kandidatą.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Show More Show Less
    53 mins
  • Keliautoja Aukštakalnytė-Hansen: vyro dėka galiu sau leisti tai, ką šiandien leidžiu
    Sep 8 2026
    Vargu ar šiandien yra kita lietuvė, turinti tiek patirties fotografuojant laukinę gamtą Arktyje, Antarktidoje, Patagonijoje, Himalajuose, Indonezijoje – visko nė neišvardysi. Už galimybę dabar keliauti, kai, kaip pati sako, turi sveikatos, laiko, supratimo ir lėšų, ji pirmiausia dėkinga savo vyrui Sorenui Hansenui.

    Prieš daugelį metų už jo ištekėjusi aktorė Eglė Aukštakalnytė-Hansen išvyko iš Lietuvos ir netrukus suprato, kad vaidmenų svetur rasti bus sunku, o sėdėti namuose nesinorėjo. Kinijoje ji parašė dvi knygas, o dabar keliauja po pasaulį ir gali be perstojo pasakoti apie laukinę gamtą, jos gyvūnus ir žmones, gyvenančius pasaulyje, visiškai nepanašiame į mūsų civilizuotą, sotų ir ramų gyvenimą.

    Apie keliones, sutiktus žmones ir žiemą į LRT eterį sugrįšiančias laidas „Laukinis Eglės pasaulis“ – pokalbis su keliautoja, rašytoja ir fotografe Egle Aukštakalnyte-Hansen.

    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Show More Show Less
    52 mins
  • Į prieštaringą Nėries kelią gilinęsis Šaltenis: jeigu galinga prigimtis, tai ir nuodėmės didelės
    Sep 1 2026
    Jau senokai didesnę metų dalį Ispanijoje gyvenantis rašytojas, Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs kultūros ministras Saulius Šaltenis, sugrįžęs į Lietuvą, prabudęs naktį turi kurį laiką pagalvoti, kur jis yra, bet paklaustas, kur jo namai, atsako: „Žinoma, Lietuva“. Kalbėdamas apie gyvenimą Ispanijoje, sako, kad kiekvieną rytą prabunda su nerimu dėl Ukrainos, prisimena, kad dar nepriklausomybės aušroje su tuometiniais parlamentarais išpranašavę, kad taip istorija turėjo susiklostyti – Rusija gviešis Uždniestrės, Sakartvelo, o paskui bus Ukraina. Tik tada juos paranojikais vadino. Prisiminęs savo metus politikoje, sako nesijautęs gerai, kaip ir kultūros ministro kėdėje, todėl, kartą kolegės idealizmu apkaltintas, supratęs, kad reikia trauktis. Aptariant jo knygą „Demonų amžius“, apie Salomėją Nerį sako: „Jeigu galinga natūra, prigimtis, tai ir nuodėmės didelės.“ Ir dar priduria: „Visada kalti mažiausiai kalti“. Pokalbis su Sauliumi Šalteniu.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Show More Show Less
    48 mins
  • Bajarūnas apie diplomatinę tarnybą Maskvoje: turi galvoti, kuriom gatvėm vaikščioti
    May 26 2026
    Eitvydas Bajarūnas vadovavo ambasadoms Stokholme, Maskvoje ir Londone. Iš dviejų paskutinių buvo atšaukas: iš Maskvos – dėl karo Ukrainoje, iš Londono – dėl į teatrą lydėto prezidento Nausėdos ir jo sutuoktinės. VTEK pripažino, kad ir prezidentas, ir ambasadorius pažeidė viešuosius ir privačius interesus. Iš diplomatinės tarnybos jis pasitraukė pernai, bet turi 5-erius metus, kai gali sugrįžti. Tačiau gavęs pasiūlymą ir jį priėmęs, šiuo metu yra pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje ir, sako, yra labai patenkintas. Mat diplomato darbas turi savo specifiką – negali kalbėti bet kam, kada panorėjęs, nesuderinęs su URM.
    Laisvė kalbėti – vienas iš svarbiausių dalykų, kodėl šiuo metu jis jaučiasi labai gerai ir kodėl jam patinka dabartinis darbas. Diplomatinio darbo užkulisiai – prezidento Nausėdos vizitas Londone ir Maskvos darbo specifika, kai išvykti buvo paliepta tą pačią minutę, – pokalbyje su ambasadoriumi Eitvydu Bajarūnu.
    Ved. Nemira Pumprickaitė.
    Show More Show Less
    53 mins